Imunininė sistema: kaip ji mus saugo?

Kova su peršalimo virusais reikalauja laiko, o mūsų imuninė sistema viską kontroliuoja.
Imunininė sistema: kaip ji mus saugo?

Imuninė sistema
Imuninė sistema tai - žmogaus organizmo sergėtoja, kuri saugo nuo ligos sukėlėjų patekimo į žmogaus organizmą ir atpažįsta patekusius kenksmingus mikroorganizmus bei juos sunaikina1. Norėdami sustiprinti savo imuninę sistemą ir paruošti ją kovai prieš ligas, turėtume vengti streso, pakankamai miegoti, kasdien apie pusvalandį, valandą sportuoti bei sveikai maitintis, vartoti gausiai daržovių ir mažai gyvulinių riebalų. Net rūpinantis savo imunine sistema, retai pavyksta išvengti virusinių kvėpavimo takų ligų, tačiau turintys stiprią imuninę sistemą asmenys, serga rečiau, lengviau ir trumpiau.

Kaip atpažįstamas ligos sukėlėjas?
Imuninė sistema, susidūrusi su ligos sukėlėju, stengiasi jį sunaikinti pasitelkdama žmogaus organizmo ląsteles, audinius ir organus. Imuninės sistemos dėka, dažnai net nepajuntame kilusio pavojaus susirgti. Dalis pavojingų mikroorganizmų yra sunaikinami jau ligos metu, tačiau užsikrėtus tais pačiais sukėlėjais sergama ne vieną kartą, o imuninė sistema lemia tik ligos trukmę ir sunkumą.

Sergant virusine infekcija, imuninė sistema panaudoja unikalų gebėjimą „prisiminti“ ligos sukėlėją. Toks imuninės sistemos gebėjimas vadinamas – imunitetu, jis atsiranda pasiskiepijus arba persirgus virusinėmis ligomis. Susirgus A tipo viruso sukeltu gripu, susiformuoja imunitetas ir imuninė sistema atpažįsta pakartotinai į organizmą patekusį virusą, tačiau virusai geba keistis (mutuoti). Dėl šios virusų savybės, net susiformavus imunitetui, tas pats virusas gali ne vieną kartą sukelti ligą2. Tuomet imunitetas saugos nuo sunkios ligos formos.

Pavojingi peršalimo ir gripo požymiai:
Neretai, ligos simptomai, kurie mums atrodo pavojingi, tėra imuninės sistemos pagalba organizmui.

Skausmas
Sergant peršalimo ligomis kartais pajuntame gerklės, ausies ar kurio kito organo skausmą. Lokaliai, t.y. vienoje tikslioje kūno srityje, jaučiamas skausmas atsiranda prasidėjus uždegimui. Sergant peršalimo ligomis, uždegimo vietoje susikaupia imuninės sistemos elementai, kurie ne tik naikina sukėlėją, pažeidusį audinį ar organą, bet ir dirgina audinius bei sukelia skausmo pojūtį3. Taigi, skausmas yra apsauginė organizmo reakcija, įspėjanti apie gresiantį pavojų ir ši reakcija reikalauja gydymo, kai būklė blogėja arba skausmas tęsiasi ilgiau nei dvi, tris paras.

Karščiavimas
Tai yra dažniausiai pasitaikanti organizmo reakcija peršalimo ar gripo metu. Didesnė nei normali kūno temperatūra sustiprina imuninės sistemos atsaką. Karščiuojant, imuninė sistema greičiau atpažįsta ir sunaikina ligos sukėlėją. Karščiavimas taip pat sudaro nepalankias sąlygas daugintis pavojingiems mikroorganizmams. Taigi, karščiavimas yra draugiška organizmo reakcija į ligą, tačiau ilgalaikis arba stiprus karščiavimas gali būti pavojingas.

Sloga ir kosulys
Patekus virusui į kvėpavimo takus (nosį, ryklę, bronchus), yra pažeidžiamos kvėpavimo takų ląstelės4. Pažeidimo metu imuninė sistema siunčia „signalus“ kraujagyslėms. Šios išsiplečia, tam, kad į pažeistą sritį pritekėtų daugiau kraujo, turinčio medžiagų ir ląstelių kovojančių su ligos sukėlėju. Išsiplėtus kvėpavimo takų kraujagyslėms, audiniuose susikaupia daugiau skysčio, tuomet žmogus jaučia nosies „užgulimą“, balso prikimimą, pagausėja išskyros iš kvėpavimo takų. Visa tai sukelia kvėpavimo takų sudirginimo pojūtį ir atsiranda nevalingi, bet labai svarbūs apsauginiai refleksai- kosulys ir čiaudulys.

Sveikimas ir gydymas
Peršalimo ligomis ir gripu susergame, kai imuninė sistema nepajėgia sunaikinti virusų. Įprastai tik dalį į organizmą patekusių virusų, imuninė sistema tuoj pat sunaikina, likę sukėlėjai pašalinami ligos metu. Stipri imuninė sistema, net ir susirgus, padeda geriau jaustis ir greičiau pasveikti. Todėl pakanka vaistų, lengvinančių ligos simptomus, tai yra vaistų mažinančių karščiavimą, skausmą, lengvinančių kvėpavimą4. Kartais pasveikstama per keletą dienų vartojant gausiau skysčių bei taikant tausojantį režimą.

Kada reikalinga gydytojo pagalba?
Ne visada imuninė sistema pajėgia susidoroti su liga, net ir vartojant simptomus lengvinantį gydymą. Todėl, savijautai negerėjant tris ir daugiau dienų, privalu kreiptis į gydytoją, kad jis nuspręstų ar reikia pradėti gydymą antibiotikais, kurie vaistinėse parduodami su receptu.

Lėtinės ligos neigiamai paveikia mūsų atsparumą ligoms, todėl susirgus, liga tęsiasi ilgiau ir sergama sunkiau. Lėtinių ligų pacientams, susirgus peršalimu ar gripu, jau ligos pradžioje reikalinga gydytojo konsultacija.

Dr. Rima Piličiauskienė
VšĮ Karoliniškių poliklinika;
Vilniau Universitetas


LITERATŪRA

  1. U. S. Department of Health and Human Services. National Institutes of Health. National Institute of Allergy and Infectious Diseases. NIAID Science Education. Understanding the Immune System: How It Works. NIH Publication; 2007:1, 25.
  2. Mandell G.L., Bennett J. E., Dolin R.. Principles and Practice of Infectious Diseases. 7th ed. Philadelphia PA: Elsevier Churchill Livingstone; 2009: 53.
  3. Kidd B.L.,
    Urban L.A. Mechanisms of inflammatory pain. J Anaesth. 2001; 87(1):3-11.
  4. National Institutes of Health (NIH). Common Cold. https://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/article/000678.htm

{Wick} TriFlunex

Wick TriFlunex

{Wick} Dioppex

Wick Dioppex

{Wick} Sinex

Wick Sinex

{Wick} Sinomist

Wick Sinomist

{Wick} ExPexin

Wick ExPexin
Nereceptiniai vaistiniai preparatai.
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.
Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.